Vaikas seiliojasi. Ar tai normalu?

,,Vaikas seiliojasi. Ar tai normalu?“ Tėvams šitas klausimas kyla gana dažnai. Vaikui augant ir žaidžiant dažnai matote seilėtus žaislus, šlapius marškinėlius ar rankas. Į klausimą ,,Ar tai normalu? Yra labai trumpas atsakymas – ,,KARTAIS“.

Iš vienos pusės, seilėtekis yra visiškai normalus vaikų vystymosi reiškinys. Iš kitos pusės – seilėtekis gali būti patologinis ir reikalauti mažesnės ar didesnės intervencijos.

Seilėtekis, kaip ir kiti su vaiko vystymusi susiję dalykai turi tam tikrus etapus, kurie taip pat skirstomi pagal amžių.

• 0 – 3 mėnesiai. Amžiuje kūdikiai seilėjasi mažai. Taip yra dėl to, kad dažniausiai guli ant nugaros, tačiau padėtyje ant šono ar pilvuko galima pastebėti seilių ištekėjimą iš burnytės.
• 6 mėnesiai. Amžiuje kūdikis jau pradeda kontroliuoti seiles tiek sėdimoje, tiek gulimoje ant šono padėtyje. Daugiau seilių pastebite kai kūdikis balbatuoja, kiša rankytes ir žaislus į burną. Taip pat gali būti ir dėl dygstančio dantuko ar tam tikro (rūgštesnio) skonio maisto.
• 9 mėnesiai. Kūdikis jau daugiau juda, tačiau net ir ropojant, vartantis ar kitokios fizinės veiklos metu seiles jau vis dažniau kontroliuoja (nuryja). Jų padidėjimas siejasi nebent su naujo dantuko dygimu.
• 15 mėnesiai. Vaikutis aktyviai judėdamas seiliotis jau neturėtų. Tačiau gali ,,užmiršti jas pagauti“ atlikdamas smulkias susikaupimo reikalaujančias užduotis, pvz. dėliodamas mozaiką. Ir vėlgi – aktyvėja jei dygsta dantukai.
• 18 mėnesiai. Vaikas jau nebesiseilioja nei lakstydamas nei dirbdamas susikaupęs. Seilėtekis gali būti pastebimas valgant, ilgiau užsižiūrėjus filmuką ar pan. ir dygstant dantukams.
• 24 mėnesiai. Amžiuje matomo seilėtekio jau nebeturi būti arba jis turi būti labai minimalus.

Kodėl vaikas seiliojasi?

Seilės atlieka tam tikras funkcijas. Jos reikalingos suvilgyti valgomą maistą, tam kad būtų lengviau nuryti. Taip pat reikalingos burnos ertmei dėl švaros. Normalios raidos vaikas būdamas 4 metų turi visiškai pilnai kontroliuoti seiles, deja tai pavyksta ne visiems.

Pagrindinės padidėjusio seilėtekio priežastys

• Dantų dygimas sąlygoja didesnį seilių išsiskyrimą.
• Prastas oralinis jautrumas – vaikas gali nejausti burnoje susikaupusių seilių, dėl to nesusiaktyvina rijimas. Jeigu vaiko smakras nuolat būna šlapias tai rodo nepakankamą taktilinį veido srities jautrumą.
• Dažnai pravira burna (vėlgi, dėl skirtingų priežasčių) – neužlaiko seilių ir jos išteka.
• Rijimo problemos neurologinės kilmės arba dėl prastos galvos kontrolės, žandikaulio stabilumo, per didelio ar per mažo raumenų tonuso.
• Reakcija į tam tikrą maistą.
• Reakcija į užduotis reikalaujančias išlaikyti pusiausvyrą.
• Galimas šalutinis vaistų poveikis.
• Seilėtekis yra gana dažnas reiškinys raidos sutrikimų atvejais.

Ką Jūs turėtumėte daryti?

• Jokiu būdu negėdykite vaiko.
• Nemokykite jo nusišluostyti seilių.
• Kartu pažiūrėkite į veidrodį, pakalbėkite apie tai, kad matote seiles, pasimokykite jas nuryti.
• Stenkitės kuo dažniau tai priminti.
• Kad nesugėdintumėte vaiko prieš draugus, susigalvokite ,,kodinį“ žodį ar frazę reiškiantį, kad jau reikia nuryti seiles.
• Jeigu patiems nepavyksta susitvarkyti su šia problema, kreipkitės į logopedą arba logoterapeutą. Yra skirtingos seilėtekio šalinimo metodikos priklausomai nuo jo priežasties ir patyręs specialistas tikrai Jums padės.