Skiriami du sensorinės integracijos sutrikimų lygiai:

  • vaikai, kurie neturi jokių raidos sutrikimų, tik sensorinės integracijos sutrikimus.
  • vaikai, kurie turi raidos sutrikimų, tokių kaip cerebrinis paralyžius, autizmas, Aspergerio sindromas kartu su sensorinės integracijos sutrikimais

Galime išskirti šias sensorinės integracijos sutrikimų rūšis:

  • Taktiliniai;
  • Klausos;
  • Regėjimo;
  • Propriorecepsijos;
  • Vestibuliniai;
  • Skonio.

Lentelėje pateiktos vaikų per stiprios arba per silpnos reakcijos į tam tikrus dirgiklius, kurios padės tėvams įsivertinti ar vaiko sensorinė integracija nesutrikusi.

Reakcijos į taktilinius dirgiklius

Per stipri reakcija

  • neigiamai reaguoja į švelnius prisilietimus, galvos glostymą, tapšnojimą per petį
  • ypatingai nemėgsta tam tikros faktūros medžiagų – šilko, vilnos ar pan.
  • lietus, vanduo bėgantis iš dušo gali erzinti ar sukelti skausmą
  • skausmą sukelia ar labai erzina drabužių etiketės
  • labai jautriai reaguoja net ir į mažus įbrėžimus ar skausmą
  • ypatingai nemėgsta plaukų kirpimo ar plovimo
  • nemėgsta, kai kas nors plauna ar liečia veidą
  • nemėgsta, kai žmonės stovi prie jo labai arti, negali stovėti eilėje
  • nevaikšto basas ant žolės, kilimo ar smėlio
  • vaikščioja tik ant pirštų galų

Per silpna reakcija

  • liečia kiekvieną daiktą ir žmogų
  • nekreipia dėmesio į sužeidimus, sumušimus
  • gali nekreipti dėmesio į tai, jog rankos ar veidas nešvarūs
  • gali kandžioti, žnaibyti save, daužyti ar linguoti galvą

Reakcijos į garsus

  • užsidengia rankomis ausis, jeigu kyla triukšmas
  • valgykloje užsidengia ausis
  • negali dalyvauti kūno kultūros pamokose dėl triukšmo salėje
  • išbėga iš tualeto, kai pradeda bėgti vanduo
  • skausmą gali sukelti skambutis į pamoką, dulkių siurblio ūžimas
  • negali suvokti aiškinamos pamokos, nes blaško kėdžių stumdymo sukelti garsai, kojų trepsėjimas, netgi drožiamo pieštuko garsas
  • erzina šaldytuvo burzgimas, laikrodžio tiksėjimas
  • atsisako eiti į koncertus, filmus, teatrus dėl per didelio triukšmo
  • dažnai nekreipia dėmesio į žodinius nurodymus
  • stengiasi bet kokiu būdu sukelti triukšmą: girgždina kėdę, daužo pieštuku per stalą
  • mėgsta labai garsią muziką
  • atrodo, jog jam sunku suprasti ar atsiminti, kas sakoma
  • gali nesuprasti garso kilmės
  • atlikdamas užduotis garsiai kalba pats sau
  • dažnai prašo pakartoti užduotis

Reakcijos į vizualinius dirgiklius

  • nori nešioti akinius nuo saulės kambaryje
  • pameta eilutę knygoje, kurioje skaitė
  • kalbėdamas nežiūri į akis, žiūri pro šalį.
  • ryškios šviesos gali sukelti galvos skausmą.
  • rašant nepataiko parašyti ant reikiamos linijos
  • dažnai atsitrenkia į daiktus ar žmones
  • užsidengia rankomis akis, jei per daug vizualinių dirgiklių
  • mėgsta žaisti tamsoje
  • sunku dirbti kompiuteriu, ypač žaisti kompiuterinius žaidimus –pradeda skaudėti akis ar galvą
  • Sunku atskirti panašiai atrodančias raides p ir q, b ir d
  • Sunku suvokti visą paveikslą, dėmesį krepia į detales
  • Sunku surasti drabužius spintoje, reikiamus popierius ant stalo, žaislus žaislų dėžėje
  • Dažnai pameta vietą nurašydamas nuo knygos ar lentos
  • Sunku akimis sekti judantį daiktą
  • Sunku skirti spalvas, dydžius, formas
  • Perrašydamas sukeičia raides vietomis
  • Sunku surasti skirtumus paveikslėliuose

Reakcijos į propriorecepcijos dirgiklius

  • Nesiseka sportuoti, sunku pagauti ir mesti kamuolį
  • Labai smarkiai spaudžia rašymo priemonę, rašydamas gali net pradrėksti popierių
  • Dažniau negu kiti jo amžiaus vaikai klumpa ir griūna, kartais net nesistengia nenukristi, kadangi nesugeba pritaikyti savo kūno padėties prie esamos situacijos
  • daiktai atrodo per sunkūs
  • gulint ant pilvo, sunku išlaikyti pakeltą galvą, rankas ir kojas vienu metu
  • judesius atlieka per stipriai: tranko duris, atsitrenkia į daiktus, gali netgi sužeisti gyvūnus
  • naudoja per mažai jėgos kerpant, rašant
  • atrodo nerangus
  • judesius atlieka per silpnai – neuždaro durų, dėžės dangčio, negali užsisegti užtrauktuko nes tai yra per sunku

Reakcijos į vestibulinius dirgiklius

  • mušasi, kai yra pakeliamas nuo žemės
  • būdinga nenatūrali aukščio ir kritimo baimė.
  • nemėgsta, kai yra žemyn galva (kūlversčių).
  • nemėgsta suptis karusele, laipioti kopėčiomis
  • vengia naudotis eskalatoriais, gali kilti ar leistis jais sėdėdamas
  • bijo lipti aukštyn ir žemyn laiptais, ilgiau negu kiti naudojasi turėklais.
  • bijo vaikščioti ant pakeltų paviršių, jam atrodo jie per aukšti, nors kitiems taip neatrodo
  • jam atrodo, jog praras pusiausvyrą, kai yra sukamas aplink
  • kyla panika, jei yra pastumiamas iš nugaros
  • sunku išmokti važiuoti dviračiu,
  • sunku stovėti ant vienos kojos, ypač užrištomis akimis
  • negali pabūti ramiai, nuolat juda
  • mėgsta būti mėtomas į viršų
  • gali suptis ilgą laiką ir neapsvaigti
  • nuolat šokinėja ant baldų
  • mėgsta būti žemyn galva
  • visiškai nebijo aukščio
  • sėdėdamas nuolat supasi, kraiposi ar judina kojas
  • mėgsta greitus ir staigius judesius

Reakcijos į kvapus

  • gali ypatingai nemėgti tam tikrų kvapų, kurie daugeliui nekelia neigiamos reakcijos
  • dažnai kalba, kaip neskaniai kas nors kvepia
  • atsisako valgyti maistą dėl kvapo
  • gali pykinti kvapai tualete ar vonioje
  • erzina kokių nors kvepalų kvapas
  • atsisako eiti į svečius dėl kvapo tuose namuose
  • nejaučia, kad maistas sugedęs, gali jį valgyti
  • nesugeba diferencijuoti kvapų – nejaučia nemalonių kvapų – dūmų, degėsių

Reakcijos į skonį

  • labai išrankus maistui
  • atsisako valgyti dar nevalgytų patiekalų kavinėje ar restorane
  • gali visai nevalgyti ne namuose
  • nemėgsta aštraus, sūraus maisto
  • gali valgyti tik šaltus ar tik karštus patiekalus
  • gali pykinti nuo dantų pastos
  • ypač nemėgsta, atsisako eiti pas dantistą
  • neišrankus maistui
  • gali valgyti itin karštą maistą, nejausdamas temperatūros
  • linkęs ragauti nevalgomus daiktus

Korekcija

Šiuos sutrikimus koreguoja ergoterapeutai, o pagrindinis jų tikslas – ugdyti adekvačias reakcijas į dirgiklius.
Ergoterapeutas:
a) atpažįsta simptomus ir specifinį elgesį, kuris gali būti sąlygojamas sensorinės integracijos sutrikimų,
b) suplanuoja vaikui reikalingą dirgiklių kiekį („sensorinės dietos“ kūrimas),
c) pataria tėvams bei mokytojams, kaip pritaikyti namų ar mokyklos aplinką, parinkti labiausiai tinkamus žaidimus bei ugdymo metodus,
d) taiko specialias sensorinės integracijos sutrikimų gydymo technikas.

Skaityti pirmąją dalį. Vaikų sensorinė integracija – kas tai?
Skaityti trečiąją dalį. Senorinė dieta.


Straipsnį parengė: vaikų Ergoterapeutė

Kristina Dabašinskaitė

Tel. +37067673327
El. paštas: kriste.dab@gmail.com

 REGISTRACIJA INTERNETU