Griebimo vystymasis

Grubus delninis suėmimas – 3-5 mėn.

Nuo 3 mėn. vaikas tikslingai bando sugriebti ir išlaikyti barškutį ar kitą daiktą. Nuo 5 mėn. siekia daikto visa ranka naudodamas grubų delninį suėmimą (griebia daiktus išorine delno dalimi, naudodamas ketvirtą ir penktą pirštus, nykštys griebime nedalyvauja).

Delninis griebimas – 6 mėn.

Mažylis griebia objektą vidurine delno dalimi, nykštys dažniausiai išlieka pasyvus.

Radialinis delninis griebimas – 7 mėn.

Griebimui pradedamas naudoti nykštys ir visi kiti pirštai. Smulkūs daiktai suimami grubiais pirštų judesiais.

Griebimas pirštų galais – 8 mėn.

Apie 8 mėn. vaikas pradeda naudoti griebimą pirštų galais. Lenkdamas pirštus prie objekto, siekia jį priartinti ir paimti.

Radialinis pirštų griebimas – 8-10 mėn.

Griebimui atliekamas pirštų pagalvėlėmis ir  naudojami nykštys, smilius bei vidurinis pirštai.

Pincetinis griebimas – 10-12mėn.

Naudojami nykštys ir kitas pirštas. Griebimas atliekamas pirštų galiukais.

Delninis supinuotas (atgręžtas) suėmimas – 12-15 mėn.

Rašymo priemonė suimama į delną, nykštys laikomas ant rašymo priemonės. Šis suėmimas dar apibūdinamas kaip primityvus.

Pronuotų (nugręžtų) pirštų suėmimas – 2-3 m.

Pirštai sulenkiami, nykštys nugręžtas žemyn. Rašymo įrankis judinamas visos rankos pagalba.

Statinis tripirštis ir/ ar keturpirštis suėmimas – 3-4 m.

Vis dažniau stabilizuojamas petys, kai tuo tarpu riešas, pirštai ir alkūnė yra dinamiški. Rašymo priemonė laikoma grubiai, pirštų pagalvėlėmis. Statinio tripirščio suėmimo metu ant rašymo priemonės yra laikomi nykštys, smilius ir vidurinis pirštai. Keturpirščiosuėmimo metu dalyvauja keturi pirštai, trys pirštai yra sulenkti rašymo priemonei laikyti, o rašymo priemonė laikoma ant ketvirto piršto.

 Dinaminis tripirštis suėmimas – 5-6 m.

Tai labiausiai rekomenduojamas ir dažniausias suėmimo tipas. Rašymo priemonė dviem pirštais suimama pirštų galiukais, vidurinis pirštas naudojamas stabilizuoti rašymo priemonę. Riešo judesiai tampa labiau dinamiški, likusi rankos dalis stabilizuota t. y. padėta ant stalo.

Kada vertėtų sunerimti?

  • Lyginant pagal amžių, keistas rašymo priemonės suėmimas.
  • Kyla sunkumų kontroliuojant rašymo priemonę spalvinimo, piešimo ar rašymo metu.
  • Situacijose, kai reikia paimti daiktą pirštais, naudoja visą delną.
  • Labai greitai pavargsta rašydamas, piešdamas ar spalvindamas.
  • Netvarkinga ir/ar lėta rašysena.
  • Spalvinimo metu sunku laikytis linijų.
  • Piešdamas, spalvindamas ar rašydamas smarkiai spaudžia rašymo priemonę.
  • Nepakankama viršutinių galūnių jėga.
  • Sunku koordinuotai naudoti abi rankas, kai to reikalauja atliekama veikla.
  • Prasta akies-rankos koordinacija.
  • Pagal amžių nesugeba nukopijuoti pasirengimo rašymui figūrų.
  • Vengia veiklos, kurios metu naudojama rašymo priemonė.

Pastebėjus vieną ar kelis požymius išvardintus sąraše vertėtų stebėti vaiką. Jeigu vaikui vis dar sunku atlikti tam tikras veiklas ir problema neišnyksta, tuomet, reikėtų pagalvoti apie konsultaciją su ergoterapeutu.

Veiklos, kurios pagerina rašymo pasirengimo įgūdžius:

  • Įvairaus dydžio sagų/karoliukų vėrimas ant vielutės/raištelio.
  • Lipdymas iš plastilino.
  • Geometrinių figūrų kirpimas žirklėmis, jų spalvinimas, klijavimas.
  • Smulkių daiktų pakėlimas pincetu.
  • Piešimas ar spalvinimas prie stalo, ant žemės, prie sienos ir t.t.
  • Kasdienės veiklos, kurios pagerintų pirštų jėgą, pvz. dėžučių atidarymas, dantų pastos uždėjimas ant šepetėlio.
  • Pasirengimo rašymui figūrų kopijavimas.
  • Pirštų žaidimai, šešėlių teatras.
  • Įvairūs rankdarbiai.
  • Konstravimas: Lego, dėlionės ar kiti konstrukciniai žaislai.

Daugiau: https://childdevelopment.com.au/areas-of-concern/writing/writing-readiness-pre-writing-skills/
http://therapystreetforkids.com/PreWritingSkills.html


Straipsnį parengė: vaikų ergoterapeutė Gina Šegždaitė

Tel. 864691842
El. paštas: segzdaite.gina@gmail.com