Kaip ir kada mokinti vaiką kramtyti maistą?

Mamos   klausimas: ,,Mano sūnui 2 metai. Jis visiškai nekramto kieto maisto. Kodėl?“ Tokie valgymo gebėjimai 2 metų amžiaus vaikui jau laikomi sutrikimu. Savaime aišku, kiekvienas atvejis yra individualus ir gali būti kelios skirtingos to priežastys. Viena iš pastaruoju metu vis dažniau pasitaikančių priežasčių – pavėluotas kūdikio primaitinimas kietu maistu.

Amerikos Pediatrų draugija rekomenduoja jog, kūdikio primaitinimas kietu maistu turi prasidėti 4 – 6 mėnesių amžiuje. Tokio amžiaus riba yra nustatyta ne šiaip sau. Tai susieta su vaiko vystymusi. 4 – 6 mėnesių vaikas turi valgyti kietesnį maistą nes:

• anatominė burnos ir ryklės sandara keičiasi ir darosi panašesnė į suaugusių žmonių.
• Jau sėdi vertikalioje padėtyje, tam tinkamoje kėdutėje.
• Yra smalsus: domisi aplinka, stebi kaip Jūs valgote, užuodžia kitokį maistą, tiesia rankas link maisto.
• Kramtymo refleksas yra suaktyvėjęs ir pradeda atsirasti liežuvio sukamieji judesiai.
• Dažnai ima atrodyti kad nepasisotina vien mamos pienu ar mišiniu.

Pradėjus valgyti kietą maistą (piure tipo košes), nereikia nutraukti ir maitinimo pienu / mišiniu. Pastarąjį vis dar duokite pusryčiams, tarp košių ir prieš miegą. Siūloma pirma duoti košę, po to, pasisotinti pieneliu. Net iki 10 mėnesių kūdikio pagrindinis maistas dažniausiai būna pieno tipo. Košių valgymas labiau yra skirtas valgymo proceso mokymuisi, pratinimuisi prie skirtingų skonių, tekstūrų, reikalingų burnos judesių vystymuisi.

Kūdikio primaitinimas kietu maistu

Svarbu ir maitinimosi rėžimas. Laiku pradėtas maitinti kietesniu maistu kūdikis jau 6 – 9 mėnesių amžiuje pradeda suprasti šio proceso prasmę – reaguoja ir atpažįsta įrankius (savo šaukštelį, lėkštutę, puodelį). Tuo metu vaikas jau turėtų laikytis ,,pusryčių-pietų-vakarienės‘‘ rėžimo, su 2 – 3 užkandžiais tarpe jų. Užkandžių metu gali gauti sausainių, džiūvėsėlių ar kitų lengvai rankytėmis valgomų skanėstų, gėrimo.

Kasdienį valgymo procesą vaikui turi sudaryti:

• Rankyčių nuplovimas ir nusausinimas prieš valgį.
• Pasodinimas į valgymo vietą (kėdutę).
• Ramios aplinkos (be TV ar žaislų) sudarymas.
• Maitinimas vienas prieš vieną arba šeimai kartu sėdint prie stalo.

Pasiruoškite ir būkite kantrūs, nes:

• Pradžioje nemažai maisto išstums iš burnos. Taip yra dėl to, kad vaiko liežuvis dar nemoka nustumti viso kiekio maisto į ryklę. Tam reikia nuolatinės praktikos.
• Burzgs ir purkš ant Jūsų – nes tai smagu.
• Raukysis ar net kartais sužiaukčios – ne dėl to, kad neskanu, dėl to, kad neįprasta. Duokit atsikvėpti. Ir vėl bandykit.
• Gali pakosėti pasitaikius kiek didesniam gumulėliui. Tai normalu – tai apsauginis kosėjimo refleksas, ir to jokiu būdu nereikia to vengti. Tiesiog stebėkite vaiką. Kai ryklė pripras prie kietesnio maisto žiaukčiojimo ir kosėjimo nebebus. Ir tai nereiškia, kad duodant tik visiškai trintą maistą, vaikas vėliau valgys rupesnį nesukosėdamas, taip tiesiog atidedamas mokymasis.

Atsiminkite, kad:

• Lengviausia vaiką išmokyti / pripratinti ,,kramtyti“ yra 5-9 mėnesių amžiaus, nes tada aktyviausiai veikia tam reikalingi refleksai.
• Vaikai puikiai ,,sukramto“ maistą, pvz. šakute pasmulkintą virtą bulvę, ir neturėdami nei vieno danties.
• Valgyti reikia kėdutėje, ne mamai ar tėčiui ant kelių – taip patogiau ir saugiau.
• Po valgymo duokite atsigerti, taip įsitikinsite, kad burnoje nėra maisto likučių ir vėliau paguldytas vaikas neužsprings.
• Niekada nepalikite vaiko vieno su maistu.