Bendravimas su kūdikiu

Ar pamenate pirmąjį Savo kūdikio riksmą? Jau nuo tos akimirkos kūdikiai pradeda bendrauti. Kūdikis verkia, tokiu būdu pranešdamas, kad jam kažkas negerai: galbūt jis alkanas, šlapios sauskelnės, šalta kojytėms, yra pavargęs, o gal jam tiesiog pabodo būti vienam ir jis siekia dėmesio? Tai viena iš Jūsų kūdikio bendravimo formų.

Pradžioje, verksmas atrodo tik verksmas, tačiau ilgainiui mamos pradeda atpažinti savo vaiko verkimo reikšmę. Priklausomai nuo priežasties, gali skirtis riksmo pobūdis – balso stiprumas, pertraukos tarp įkvėpimų ir pan. Lygiai taip, kaip dėl dėmesio trūkumo, kūdikis gali verkti ir dėl per didelio aplinkos dirginimo. Per daug šviesų, garso ir kitų stimulų gali greit nuvarginti ypač kelių mėnesių kūdikį ir jis vėl ims verkti. Jau ankstyvoje kūdikystėje vaikai pradeda skirti kalbinius garsus nuo kitų aplinkos garsų, todėl labiau rimsta kalbinant, nei stengiantis atkreipti jo dėmesį į barškutį ar panašiai.

Verkimas ir akių kontaktas, kiek vėliau (1 – 2 mėn) sulauksite ir pirmųjų garsų.

Koks turėtų būti bendravimas su kūdikiu?

• Lietimas, vaizdas ir garsas – pirmieji pojūčiai, kurių neturi trūkti bendraujant. Glostykite, kalbinkite ir žaidinkite kūdikį skirtingais balso tonais. Greit pastebėsite, kurie jam patinka labiau.
• Kai kūdikis kalbinamas pradės žiūrėti į Jūsų veidą, atkreipkite dėmesį, kaip augdamas pradės stebėti akis, tada lūpas, kiek vėliau – akis, lūpas ir vėl akis (5 – 6 mėn). Šis gebėjimas perkelti žvilgsnį yra itin svarbus vėlesniam kalbos suvokimui.
• Kūdikiui pradėjus vograuti, parodykite jam, kad domitės tuo, šypsokitės ir klausykite. Tik sulaukę pauzės įsiterpkite intonuotu balsu. Taip paskatinsite judviejų ,,dialogą“.
• Bendravimui su kūdikiu skirkite kuo daugiau laiko. Vaikutis tuo metu turi būti sotus ir pailsėjęs. Mėgaukitės akimirka abu.

Kalbinkite savo kūdikį nedideliu atstumu, intonuokite, mimikuokite, daug šypsokitės ir nebijokite atrodyti kiek juokingai – Jūsų kūdikiui tai patiks!